Vilniuje vyko 6-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas
Rugsėjo 19 d. Vilniuje, sporto klube G7 vyko 6-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame Ušu taolu, lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose bei kiniškose imtynėse (shuaijiao) varžėsi beveik 100 dalyvių.
Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, varžybų organizatoriai susidūrė su nemažais iššūkiais: čempionatas dar pavasarį buvo atšauktas likus vos porai dienų iki varžybų datos dėl karantino ir atkeltas į rudenį. „Aukščiausio meistriškumo sportininkų veikla kurį laiką buvo sustabdyta, nevyko nei treniruotės, nei įvairiausio lygio varžybos, todėl džiaugiamės, kad vis tik pavyko surengti varžybas, nors ir gerokai pavėluotai”, – sakė T. Lapinskas.
Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento, esamos sąlygos gerokai pakoregavo varžybų formatą. „Varžybos be žiūrovų, žinoma, atima nemažą dalį renginio žavesio ir energetikos, tačiau aistrų netrūko. Manau, mums puikiai pavyko prisitaikyti prie esamų sąlygų ir suteikti sportininkams progą pasivaržyti tarpusavyje bei nenutraukti jų tobulėjimo. Be to, reikia paminėti, kad dėka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo Lietuvos ušu federacijai skirtų lėšų, šiemet turėjome galimybę užtikrinti varžybų reprezentatyvumą, sklandų renginių organizavimą, didesnį patrauklumą dalyviams bei aprūpinti pastaruosius jiems būtinomis apsaugos priemonėmis bei būtina įranga tiek varžybų, tiek treniruočių metu”,- teigia federacijos vadovas.
Nepaisant sudėtingų sąlygų šiuo metu žmonių pasirenkančių ušu sporto šaką skaičius išaugo net kelis kartus. Tam įtakos turi Lietuvos ušu federacijos veikla, šios sporto šakos demokratiškumas bei siūloma rungčių įvairovė. „Ušu, ko gero, daugiausiai ambasadorių populiarioje kultūroje turinti sporto šaka ir kovos menas. Užtenka paminėti Brusą Li, Džeki Čaną, Džetą Li, Donį Jeną bei Kung fu panda. Tačiau tuo pat metu reikia pastebėti, kad populiarioji kultūra ir terminų painiava dažnai klaidina žmones besidominčius kinų kovos menais. Ušu – bendrinis terminas, nusakantis visus iš Kinijos kilusius kovos menus bei iš jų kilusią modernią sporto šaką. Ušu specifika ta, kad šioje sporto šakoje kiekvienas gali atrasti sau tinkamą fizinės veiklos būdą. Daugeliui ušu asocijuojasi tik su pavieniui praktikuojamais tam tikrų veiksmų kompleksais (taolu), tačiau tik viena medalio pusė”, – pasakojo Lietuvos ušu federacijos prezidentas.
Pasak T. Lapinsko, Lietuvoje sparčiai populiarėja kovinė šios sporto šakos išraiška – riboto kontakto kovos ušu cingda (qing da), pilno kontakto kovos ušu sanda (sanda) pasižyminčios itin demokratiškomis taisyklėmis bei kiniška imtynių forma šuaidziao (shuaijiao). „Ušu sporto šakos idėja dalyvaujančius sportinėse kovose ruošti palaipsniui, tam tikrais etapais, pradedant nuo dalyvavimo kiniškų imtynių bei riboto kontakto kovų varžybose su papildomomis apsaugos priemonėmis ir tik turint patirties šiose pirmose disciplinose ilgainiui pradėti dalyvauti pilno kontakto ušu sanda kovose”, – teigia T. Lapinskas
Ušu – populiariojoje kultūroje dar klaidingai žinomas kaip kung fu (kin. gong fu) – tai bendrinis žodis, skirtas apibūdinti visus kinų kovos menus.
Renginys dalinai remiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo lėšomis.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
